Kolektyvinio intelekto (KI) tyrimų sritis apima kompiuterių ir tinklų mokslo, vadybos, ekonomikos, socialinės psichologijos, sociologijos, politikos mokslų ir kitas disciplinas. Esminis kolektyvinio intelekto skirtumas nuo individualaus intelekto yra tai, kad KI formuojasi socialinėje sąveikoje. Kolektyvinis intelektas egzistuoja nuo žmonijos atsiradimo. Šeimos, kariuomenės, valstybės bei organizacijos dažnai veikdavo bendrai, kolektyviniu būdu priimdavo sprendimus, todėl jų veiksmuose galima įžvelgti kolektyviniam intelektui būdingus požymius (Malone, 2012). Surowiecki (2004) suformuluota „kolektyvinės išminties” (ang. wisdom of crowd) koncepcija teigia, kad individai ir grupės gali daug efektyviau ir darniau reaguoti į visuomeninius pokyčius veikdami kolektyvinio intelekto ir kolektyvinio sąmoningumo būdu, siekdami kartu, bendrai suprasti socialines problemas ir ieškoti galimų sprendimų. Intelektiniai gebėjimai, besiformuojantys grupiniu ar kolektyviniu pagrindu, sukuria stimuliuojančias prielaidas kūrybiškumui ir inovatyvumui. Pastaraisiais metais, atsiradus internetui, kolektyvinis intelektas įgavo naują formą. Sujungti interneto tinklais žmonės sugeba kurti didelės apimties ir aukštos kokybės naujus intelektinius produktus. Tokių sistemų kaip Google, Wikipedia ar InnoCentive sėkmė leidžia daryti prielaidą, kad socialinėmis technologijomis paremtų kolektyvinio intelekto sistemų skaičius ir mastas didės, todėl mokslui iškyla uždavinys suprasti ir panaudoti KI potencialą visuomenės problemoms spręsti. „Kadangi ateitis yra iš esmės nenuspėjama ir neaiški, visuomenė privalo pasikliauti piliečių kūrybinėmis iniciatyvomis, kad sukurtų pageidaujamą ateitį” (Johannessen, 2001).